Trumpas atsakymas – ne: matomas nagas nekvėpuoja, nes tai nėra gyvas audinys, kuriam, kaip odai, reikia oro. Nago plokštelė yra tanki keratino struktūra, neturinti savo nervų ar kraujagyslių, o deguonį ir maistines medžiagas ji gauna per po ja esančios odos kraujotaką, o ne per atvirą paviršių. Todėl nagų lakas, gelis ar priklijuojamų nagų rinkinys nieko „neuždusina“: iš tiesų svarbu, kokia nago būklė prieš ką nors užtepant ar priklijuojant, o ne kiek laiko jis lieka neuždengtas.
- Nago plokštelė nėra gyva oda: ją sudaro tankiai susisluoksniavusios keratinizuotos ląstelės, neturinčios savo kraujagyslių, todėl jai nereikia tiesioginio sąlyčio su oru, kad išliktų sveika.
- Tikroji rizika – ne deguonies trūkumas, o nago būklė: užtepus nagų lako arba priklijavus nagą ant jau pažeisto nago ar esant infekcijai, gali paskatinti bakterijų dauginimąsi po paviršiumi.
- Svarbiau, kaip nagai nuimami, o ne kiek laiko daroma pertrauka: jėga nulupus ar nuplėšus priklijuojamų nagų rinkinį, kartu nusilupa ir natūralios nago plokštelės sluoksniai, o kantriai ištirpdžius klijus nagai apsaugomi kur kas geriau nei kelias dienas nenaudojant lako.
Iš kur kilo mitas, kad nagai kvėpuoja
Daugelis žmonių kas kelias savaites nustoja lakuoti nagus ar nebedėvi priklijuojamų nagų rinkinio, nes yra girdėję, kad nagai „turi kvėpuoti“ – tarsi tai būtų toks pat savaime suprantamas patarimas kaip drėkinti odą. Ši mintis tikriausiai kilo iš analogijos su oda, kuri iš tiesų per gyvuosius sluoksnius keičiasi dujomis ir drėgme su aplinka: natūralu manyti, kad nagas, esantis tiesiai virš piršto odos, veikia taip pat. Tačiau matoma nago plokštelė, ant kurios tepamas nagų lakas, nėra gyvas audinys taip, kaip oda: ji susidaro keratinizacijos proceso pabaigoje ir savo sandara labiau primena plauką nei epidermio sluoksnį.
Iš ko sudaryta nago plokštelė: tankus keratinas, o ne gyva oda
Matoma nago plokštelė yra kieta struktūra, sudaryta iš kelių sluoksnių tankiai susisluoksniavusių keratinizuotų ląstelių, vadinamų onichocitais, išsidėsčiusių panašiai kaip viena ant kitos sudėtos žvynelės (šaltinis: Anatomy, Shoulder and Upper Limb, Nails — StatPearls, NCBI Bookshelf). Ši struktūra neturi savo nervų ar kraujagyslių: nagui augti reikalingas deguonis ir maistinės medžiagos atkeliauja kraujagyslėmis iš matricos ir nago guolio – audinių po oda, esančių ties nago pagrindu ir po plokštele, o ne per paviršių, kurį pasiekia oras. Ohajo valstijos universiteto Wexner medicinos centro gydytojas tai paaiškina tiesiai: nagams nereikia tiesioginės prieigos prie oro paviršiumi, nes deguonį ir maistines medžiagas jie gauna iš kraujo (šaltinis: Do your nails need a break from polish? — Ohio State University Wexner Medical Center). Taigi padengus šį paviršių nagų laku, geliu ar priklijavus nagą, dujų apykaita nesutrinka, nes ji nevyksta per tą paviršių.
Kodėl po kelių savaičių su nagų laku nagas gali atrodyti silpnesnis, jei problema ne oro trūkumas
Jei problema ne oro trūkumas, kodėl kartais po kelių savaičių nuolatinio nagų lakavimo nagas atrodo plonesnis arba lengviau lūžta? Dažniausiai taip nutinka dėl išsausėjimo: nagų lakui nuvalyti naudojamas acetonas ir daugelyje priemonių esantys tirpikliai sausina nago plokštelę bei aplinkinę odą, todėl ilgainiui ji tampa trapesnė. Tai kitoks procesas nei „nekvėpavimas“: kalbama apie nagą paliekančią drėgmę, o ne negaunamą deguonį. Tokiais atvejais labiausiai padeda drėkinimas po lako nuėmimo, o ne kelias dienas paliktas neuždengtas nagas.
Kas iš tiesų nutinka, jei kasdien lakuoji nagus arba nešioji priklijuojamus nagus
Wexner medicinos centro gydytojų teigimu, jei po nagais esantys nagai sveiki, juos galima lakuoti tiek, kiek norisi, ir nereikia planuoti pertraukų (šaltinis: Do your nails need a break from polish?). Tikroji rizika susijusi ne su deguonimi, o su nago būkle prieš ką nors užtepant ar priklijuojant: uždengus nagą, kuriame jau yra įpjovimas, atšokęs kraštas arba vyksta infekcija, virš bakterijų susidaro tarsi stogelis, po kuriuo jos toliau dauginasi, apsaugotos nuo paviršiaus (šaltinis: Do your nails need a break from polish?). Taigi prieš lakuojant nagą ar klijuojant priklijuojamų nagų rinkinį reikėtų klausti ne to, kiek laiko nagas buvo neuždengtas, o ar šiuo metu jis sveikas, nepažeistas ir be infekcijos požymių.
Kas iš tiesų svarbu natūralių nagų sveikatai
Užuot kreipus dėmesį į mitą apie orą, verta atsižvelgti į tikrąją nago būklę – keli paprasti įpročiai turi daugiau reikšmės nei bet kokia suplanuota pertrauka. Amerikos dermatologų akademija rekomenduoja po kiekvieno rankų plovimo drėkinti nagus ir aplinkinę odą, nes vanduo ir muilas sausina nago plokštelę beveik tiek pat, kiek tirpiklis (šaltinis: 11 dermatologists' tips for healthy nails — American Academy of Dermatology). Ta pati organizacija pataria nekramtyti nagų ir nešalinti odelių, nes jos saugo nago pagrindą nuo sudirginimo; nagus reikia kirpti tiesiai, naudojant aštrius įrankius, kad kraštai neskilinėtų, ir palaikyti juos švarius bei sausus.
Šie patarimai galioja nepriklausomai nuo to, ar naudoji nagų laką, gelį, ar priklijuojamus nagus: tai tvirtų natūralių nagų pagrindas, ant kurio gali rinktis bet kokią tau patinkančią dangą.
Kaip nuvalyti nagų laką arba nuimti priklijuojamus nagus nepažeidžiant nago plokštelės
Natūraliems nagams labiausiai kenkia ne kelias savaites nešiojamas rinkinys, o tai, kaip jis nuimamas. NBC News Select kalbinta sertifikuota dermatologė pastebi, kad didžioji dalis priklijuojamiems nagams priskiriamos žalos atsiranda dėl nekantrumo: jėga nulupus ar nuplėšus rinkinį, beveik visada nusilupa ir natūralaus nago sluoksnis (šaltinis: Do Press-On Nails Damage Your Real Nails? — NBC News Select). Pirmiausia suminkštinus klijus, pavyzdžiui, nagų klijams skirtu tirpikliu arba acetono vonelėje, užuot traukus ar jėga lupus rinkinį, nagai atsiklijuoja patys ir kartu nenusineša po jais esančios plokštelės.
Padaryti kelių savaičių pertrauką tarp rinkinių verta, tačiau ne tam, kad nagas „pakvėpuotų“: pirmiausia taip odai aplink odelę ir klijavimo vietai suteikiama laiko atsigauti po ankstesnio nuėmimo, o ne leidžiama daugiau oro pasiekti nago plokštelę.
Naudojant tokį daugkartinį rinkinį dar aiškiau matyti, kodėl verta jį nuimti atsargiai: nepažeistas natūralus nagas ir neplėšant nuimtas rinkinys leidžia vėliau vėl užsidėti tą patį rinkinį, neprivalant skaičiuoti tikslaus pertraukos dienų skaičiaus.
Kada dėl nago pokyčių reikia kreiptis į dermatologą, o ne tiesiog padaryti pertrauką
Kai kurie požymiai neišnyksta drėkinant ar kelias dienas nenaudojant nagų lako, todėl reikėtų kreiptis į specialistą, o ne tiesiog daryti dar vieną pertrauką. Amerikos dermatologų akademija nurodo, kad reikia pasitikrinti, jei nagas atšoka nuo nago guolio, aplink plokštelę atsiranda paraudimas ar patinimas, galintis reikšti infekciją, atsiranda nauja ar išvaizdą pakeitusi tamsi juostelė, paviršiuje – taškelių ar duobučių, gilių griovelių arba nagas sustorėja ir nustoja normaliai augti (šaltinis: 12 nail changes a dermatologist should examine — American Academy of Dermatology). Nė vienas iš šių požymių nėra susijęs su oro trūkumu: dėl jų reikia registruotis vizitui, o ne skaičiuoti, kiek dienų palikti nagą neuždengtą.
Verta atskirti šiuos požymius nuo įprasto išsausėjimo ar trapumo, su kuriuo susiduria dažnai nagus lakuojantys žmonės: daugeliu atvejų padeda drėkinimas ir švelnesnis lako nuėmimas, todėl pas dermatologą eiti nereikia.
Mitą, kad nagai turi kvėpuoti, paskatino suprantama analogija su oda, tačiau nago plokštelė veikia kitaip: tai, ko jai reikia, ji gauna iš po oda tekančio kraujo, o ne tiesiogiai liesdamasi su oru. Iš tiesų svarbiausia prieš ką nors tepant ar klijuojant patikrinti nago būklę, reguliariai jį drėkinti ir nagų laką ar priklijuojamus nagus nuimti neskubant, o ne plėšti. Laikydamasi šių įpročių gali rinktis nagų laką, gelį ar rinkinį, pavyzdžiui, Milky, pagal tai, kaip tuo metu nori, kad atrodytų tavo rankos, o ne pagal pertraukų kalendorių, kurio nagams iš tiesų nereikia. Daugiau temų apie natūralių nagų priežiūrą rasi DIVAZ tinklaraštyje, kuriame pamažu daugėja straipsnių apie mitus, susijusius su nagais.